Ir Colemak, ir Dvorak, palyginti su QWERTY, gerokai sutrumpina pirštų nueinamą kelią, tačiau nėra gerų įrodymų, kad kuris nors iš jų patyrusį rašytoją padarytų greitesnį. Persėdę rašytojai paprastai grįžta maždaug iki savo ankstesnio greičio ir sako, kad rašyti tapo sklandžiau. Jei tau skauda rankas ar QWERTY atrodo nepatogus, naujas išdėstymas yra protingas eksperimentas; jei nori 20 WPM daugiau, treniruokis su tuo išdėstymu, kurį turi.
Išdėstymų emuliaciją į šią svetainę įtraukėme anksti: Colemak, Colemak-DH, Dvorak, Workman, BÉPO, AZERTY ir QWERTZ, šalia JAV ir JK QWERTY. Žmonės jos prašė, o išdėstymas, kuriuo negali atlikti testo, yra išdėstymas, kurio negali išmatuoti. Kurdami emuliaciją turėjome atidžiai pažiūrėti, ką išdėstymai keičia, o ko ne.
Ką išdėstymai keičia popieriuje
QWERTY kilęs iš XIX a. aštuntojo dešimtmečio ir buvo suformuotas pagal to meto rašomąsias mašinėles, o ne pagal rankų analizę. Dvorak (patentuotas 1936 m.) ir Colemak (išleistas 2006 m.) abu sukurti pagal raidžių dažnius: dažnas raides padėti po besiilsinčiais pirštais, mažylius apkrauti mažai ir vengti nepatogių sekų.
Pagrindinis matas – pagrindinės eilės naudojimas. Paties Colemak projekto analizė teigia, kad Colemak pagrindinę eilę naudoja 14 % daugiau nei Dvorak ir 122 % daugiau nei QWERTY; kitaip tariant, QWERTY pagrindinėje eilėje palieka gerokai mažiau nei pusę to rašymo, kurį palieka Colemak. Pagal tą pačią analizę Dvorak pirštai nueina 10 % ilgesnį kelią nei Colemak, o QWERTY – 102 % ilgesnį, taigi abi alternatyvos QWERTY pirštų kelią sutrumpina maždaug perpus. Tai kūrėjo skaičiai, gauti su kūrėjo tekstynu, ir kiti analizatoriai pirštams suteikia kitokius svorius, bet krypties niekas neginčija.
Toliau – to paties piršto bigramos, kai vienas pirštas turi paspausti du klavišus iš eilės. QWERTY jų turi daug („ed“, „un“, „ce“), ir jos lėtos, nes pirštas prieš antrą paspaudimą turi pakilti ir pasislinkti. Colemak analizė skaičiuoja, kad rašymas tuo pačiu pirštu Dvorak išdėstyme pasitaiko 60 % dažniau, o QWERTY – 340 % dažniau nei Colemak. Dvorak jų priima daugiau mainais į griežtą rankų kaitaliojimą: balsės kairėje pagrindinėje eilėje, dažni priebalsiai dešinėje.
Didžiausias mums žinomas rašymo duomenų rinkinys apima tik QWERTY, bet jis vis tiek susijęs su šiuo ginču. Dhakalo ir kt. 2018 m. 136 milijonų klavišų paspaudimų analizė nustatė, kad raidžių porų, rašomų kaitaliojant rankas, laikas su bendru greičiu koreliavo r = -0,72, o raidžių pasikartojimai koreliavo tik -0,32. Dvorak kaitaliojimą maksimizuoja. Colemak palankus tos pačios rankos „ritinukams“ gretimais pirštais, tokiems kaip „st“ ar „ne“, remdamasis teorija, kad ritinukas dar greitesnis. Abi stovyklos gali cituoti šį tyrimą, bet nė viena negali juo išspręsti ginčo.
Ar Dvorak greitesnis už QWERTY?
Čia duomenų mažai, ir mes verčiau tai pasakysime, nei apsimesime.
Nėra didelio kontroliuojamo tyrimo, kuriame patyrę Dvorak ar Colemak rašytojai būtų palyginti su patyrusiais QWERTY rašytojais. 1944 m. JAV karinio laivyno eksperimentą, kurį cituoja Dvorak šalininkai, atliko pats Augustas Dvorakas. Bendrųjų paslaugų administracijos (General Services Administration) tyrimą, kurį cituoja QWERTY gynėjai, 1956 m. atliko Earle'as Strongas, su maždaug dešimčia rašytojų kiekvienoje grupėje, o Strongas buvo viešai žinomas kaip naujų klaviatūrų dizainų priešininkas. Ekonomistai Stanas Liebowitzas ir Stephenas Margolisas XX a. dešimtajame dešimtmetyje apžvelgė šią istoriją ir padarė išvadą, kad geriau dokumentuoti eksperimentai rodo mažą Dvorak pranašumą arba jokio. Viskas, kas buvo po to, – tai pačių rašytojų pranešimai ir lyderių lentelės, o abu šaltiniai yra savaiminės atrankos: Colemak greičius skelbia tie, kurie su Colemak ir liko.
Vienintelis Strongo tyrimo skaičius, kurį verta prisiminti, yra kaina. Pasak Liebowitzo ir Margolio, jo dešimčiai perkvalifikuotų rašytojų prireikė „gerokai daugiau nei 25 dienų mokymo po keturias valandas per dieną“, kad pasivytų savo ankstesnį QWERTY greitį, o tai daugiau nei 100 valandų, ir po to tolesnis Dvorak mokymas juos gerino lėčiau nei tolesnis QWERTY mokymas atitinkamą QWERTY grupę. Tyrimas mažas, jo autorius nebuvo neutralus, bet pasivijimo laiką persėdėliai atpažįsta iki šiol.
Pačių persėdėlių pasakojimai nuolat aprašo tą pačią eigą: patyrę rašytojai per kelias savaites ar mėnesius atgauna ankstesnį greitį, pasiekia maždaug jį ir sako, kad rašyti tapo sklandžiau.
Kol kas neturime pakankamai savų išdėstymą pakeitusių rašytojų, kad galėtume ką nors pridėti, ir nepaskelbsime palyginimo iš kelių dešimčių rezultatų. Kiekvienas išdėstymas čia fiksuoja tą pačią klavišų ir raidžių porų statistiką, todėl kai skaičių bus, jie parodys, kur dingsta laikas, o ne tik pagrindinį rezultatą.
Taigi: patogumas – tikėtina; greitis – ne visai. Jei „rašyti sklandžiau“ tau vertas mėnesio, tai protingi mainai.
Ar verta Colemak? Mokymosi kreivė
Persėdimas kainuoja daugiau, nei tikimasi.
Įprasta persėdimo žurnalų eiga – staigus kritimas pirmą savaitę, sparti pažanga kitas kelias savaites ir ilga uodega, kai paskutiniai 10 WPM užtrunka ilgiau nei pirmieji 50. Pats Colemak projektas sako, kad mokymosi laikas kiekvienam žmogui skiriasi. Colemak paprastai laikomas lengvesniu persėdimu QWERTY rašytojams, nes keičiasi tik 17 klavišų, Z, X, C ir V lieka vietoje, kaip ir dauguma skyrybos klavišų, išskyrus kabliataškį, kuris persikelia į vietą, kur QWERTY yra P. Dvorak perkelia beveik viską, įskaitant skyrybos ženklus: apostrofas, kablelis ir taškas užima QWERTY Q, W ir E vietas, o skliaustai pakyla į skaičių eilę.
Paslėpta kaina – kiekviena kita klaviatūra: tavo nešiojamasis kompiuteris, kolegos kompiuteris, bendras terminalas darbe. Kai kurie žmonės pirštuose išlaiko abu išdėstymus; daugelis pastebi, kad jų QWERTY kuriam laikui pablogėja. Jei rašai kompiuteriais, kurių nevaldai, tai svarbiau už bet kokį pagrindinės eilės procentą.
Paslėpta nauda, kuriai ir mes skirtume svorio, – persimokymas priverčia naudoti teisingus pirštus. Daugybė 50 WPM QWERTY rašytojų turi įpročių (smilius ant „c“, bevardis ant „p“), kurie juos riboja. Naujas išdėstymas reiškia, kad kiekvieną klavišą išmoksti iš naujo teisingu pirštu, ir dalis pranešimų „Colemak padarė mane greitesnį“ iš tikrųjų reiškia „teisingas mokymasis padarė mane greitesnį“. Tą patį su QWERTY gali gauti pigiau: mūsų treniruotės pratimai taikosi į klavišus, kuriuose, kaip rodo tavo rezultatai, klysti.
Variantai
Colemak-DH perkelia D ir H iš vidurinių stulpelių, kur smiliams tenka tiestis į vidų, į apatinę eilę, kur jie pasiekiami sulenkiant pirštą. Jį sukūrė Colemak bendruomenė, jis turi ANSI ir ISO versijas ir tapo populiariu atspirties tašku naujai besimokantiesiems. Pateikiame abi versijas, nes papildomas ISO klaviatūrų klavišas pakeičia, kur atsiduria perkelti klavišai.
Workman (2010 m.) laikosi Colemak požiūrio ir prideda baudą už smilių tiesimą į šonus. Pagal jo paties skaičius dviem viduriniams stulpeliams tenka 6 % paspaudimų, palyginti su 12 % Colemak. Jis, palyginti su QWERTY, pakeičia 21 simbolį, ir kabliataškis yra vienas iš jų: jis persikelia iš pagrindinės eilės į vietą, kur QWERTY yra P. Workman turime; juo naudojasi nedaug kas.
BÉPO yra prancūziškas išdėstymas Dvorak dvasia, sukurtas pagal prancūzų kalbos raidžių dažnius ir įtrauktas į 2019 m. AFNOR klaviatūros standartą. AZERTY ir QWERTZ nėra alternatyvūs išdėstymai šia prasme; jie yra regioniniai QWERTY giminaičiai, o jų emuliacija daugiausia skirta tam, kad raidės su diakritikais ir skyrybos ženklai būtų ten, kur jų tikisi prancūzų ar vokiečių rašytojas.
Kaip čia veikia išdėstymo emuliacija
Naršyklė praneša, kokį fizinį klavišą paspaudei, kaip klavišo kodą (pavyzdžiui, KeyJ), nepriklausomai nuo to, ką tas klavišas reiškia tavo operacinei sistemai. Emuliacija tą kodą susieja su simboliu, kurį pasirinktas išdėstymas toje vietoje turi, todėl Colemak gali treniruotis QWERTY klaviatūra nekeisdamas OS nustatymų ir neklijuodamas lipdukų. Rezultate įrašoma, kuris išdėstymas buvo emuliuotas, dalijimosi kortelė tai parodo, o klavišų žemėlapis po testu persipiešia tuo išdėstymu, kad galėtum žvilgtelėti į jį, o ne į klavišų dangtelius.
Dėl to asmeniniai rekordai ir istorijos filtrai saugomi kiekvienam išdėstymui atskirai. Dvorak diena ir QWERTY diena yra skirtingi duomenys, o silpnų klavišų modelis, kuris juos sumaišytų, treniruotų poras, kurios lėtos tik tame išdėstyme, kurio nenaudoji.
Vieną apribojimą pasakysime aiškiai: klavišų paspaudimų žurnalas negali atskirti emuliuoto Colemak bandymo nuo QWERTY bandymo, kurį parašė žmogus, kurio operacinė sistema jau nustatyta Colemak. Abu ateina kaip tas pats klavišų kodų srautas. Lyderių lentelės kol kas neatskiria išdėstymų, todėl išdėstymo žymą bendrinamame rezultate laikyk pačio rašytojo deklaruota.
Dar du apribojimai. Hindi ir kitų Indijos kalbų išdėstymų emuliacijos nėra, todėl hindi rašymo testams operacinėje sistemoje nustatai Inscript arba Unicode Remington GAIL, o mes skaitome tai, ką ji sukuria. Kruti Dev, minimas kai kuriuose egzaminų pranešimuose, yra senas ne Unicode šriftas, rašomas Remington tipo priskyrimu; jo rezultatas nėra Unicode devanagaris, todėl jis nesutaps su mūsų testo tekstu. Be to, emuliacija susieja tik pavienius klavišus, todėl simboliui, kurį tavo išdėstymas pasiekia per „mirusiojo klavišo“ kombinaciją, reikia išdėstymą nustatyti OS.
Koks klaviatūros išdėstymas geriausias rašymui?
Jei rašant QWERTY skauda riešus ar pirštus: prieš ką nors keisdamas OS, mėnesį išbandyk Colemak-DH su emuliacija, atlikdamas Colemak-DH testą. Sutrumpėjęs kelias yra tikras, ir per porą savaičių sužinosi, ar tavo rankoms jis labiau patinka.
Jei nori būti greitesnis: lik prie QWERTY ir mėnesį skirk treniruočių planui. Sutvarkyk pirštų darbą ir treniruok lėtas poras. Nauda didesnė, ir ji persikelia į kiekvieną klaviatūrą, kurią paliesi.
Jei esi programuotojas: išdėstymai perkelia ir simbolius, o Dvorak perstato skliaustus ir didelę dalį dažniausiai naudojamų skyrybos ženklų. Apie tai rašoma įraše aklasis rašymas programuotojams; kodui simbolių vieta svarbesnė už raidžių vietą.
Jei mokaisi nuo nulio: tai tikras pasirinkimas, nes nieko nereikia persimokyti. Anglų kalba rašančiam žmogui, pradedančiam šiandien, rinktumėmės Colemak-DH. Taip pat su tam tikru apgailestavimu pasakytume, kad QWERTY kiekvienoje pasiskolintoje klaviatūroje visą likusį gyvenimą yra stipresnis argumentas, nei atrodo.
Ko prašytume nedaryti – persėsti todėl, kad lyderių lentelės ekrano nuotraukoje matei Colemak rašytoją su 180 WPM. Tas rašytojas labai tikėtina būtų greitas ir su QWERTY.
Dažnai užduodami klausimai
Ar galiu išbandyti Colemak ar Dvorak nekeisdamas klaviatūros nustatymų?
Taip. Colemak ir Dvorak testai perskirsto tavo klavišus naršyklėje, todėl operacinėje sistemoje niekas nesikeičia.
Kiek laiko užtrunka pereiti nuo QWERTY prie Colemak?
Daugumoje pasakojimų aprašomos kelios savaitės iki naudojamo greičio ir nuo vieno iki kelių mėnesių iki ankstesnio, o žmonės labai skiriasi.
Ar Colemak išlaiko QWERTY sparčiuosius klavišus?
Daugiausia taip. Z, X, C ir V lieka vietoje, todėl atšaukimas, iškirpimas, kopijavimas ir įklijavimas nepasislenka. Dvorak juos perkelia.
Šaltiniai
- Colemak: ergonominis palyginimas su QWERTY ir Dvorak
- Colemak DUK
- Colemak dizaino užrašai
- Colemak, Vikipedija (angl.)
- Colemak Mod-DH
- Dvorak klaviatūros išdėstymas, Vikipedija (angl.)
- Dvorak klavišų žemėlapis (Linux Gazette)
- Liebowitz and Margolis, Typing Errors, Reason (1996)
- Dhakal, Feit, Kristensson and Oulasvirta (2018), Observations on Typing from 136 Million Keystrokes
- Workman išdėstymas
- Workman klavišų žemėlapis
- AFNOR: prancūziškos klaviatūros savanoriškas standartas